Persönlichkeitspädagogik

asmenybės pedagogika statusas T sritis švietimas apibrėžtis Ugdymo mokslo kryptis, pasižyminti individualybės saviraiškos plėtote. Yra susiformavusios kelios šios pedagogikos srovės. Viena iš jų laikosi požiūrio, kad asmenybės esminė struktūra yra siela – organizmo gyvenimo ir asmenybės tobulumo kūrėja. Sieloje glūdi visi gyvenimo pradai ir užuomazgos, reikia tik pažinti jos aktyvumą. Tai gali padaryti jausmai, nes jie, o ne protas yra valios ir veiklos šaltinis. Todėl asmenybės tapsmo šaltinis – dvasinių vertybių išgyvenimas (Linde E. Persönlichkeitspädagogik. Leipzig, 1896). Kita šios krypties srove reikia laikyti pedagogų požiūrį, kad asmenybė nėra žmogui duota iš šalies, ji išugdoma (H. Gaudigas, 1860–1923). Tačiau asmenybės vidinę jėgą turi ugdyti ne pedagogas, o pats individas, supratęs savo vidinių ir išorinių galimybių santykius, atkakliai realizuojantis savo Aš pagal gyvenimo tikslus (žr. Gaudig H. Die Schule im Dienste der werdenden Persönlichkeit. Leipzig, 1917). Prie asmenybės pedagogikos priskiriama ir individualioji pedagogika (M. Montesori, H. Parkherst), naujosios mokyklos teoretikai ir egzistencialistinės pedagogikos atstovai. atitikmenys: angl. pedagogy of personality vok. Persönlichkeitspädagogik rus. педагогика личности ryšiai: dar žiūrėk – egzistencialistinė pedagogika dar žiūrėk – mokyklų reforma